- kriena
- 3 kriena (< s. rus. кpьнyти) sf. psn. 1. JbL21,341 ištekančios valstietės duoklė ponui: Mergaitės, pagal … senovinius papročius, sumokėjusios savo ponui krieną arba kunicą, gali tekėti ir užu kito pono valdinio MTtX66. Nors dokumentuose ir nepasakoma, tačiau spėjama, kad krieną ir kunicą dažniausiai mokėdavo nuotakos tėvai MTtX68. 2. pinigai, jaunikio mokami už nuotaką: Kadaise ir mūsų (lietuvių) tautoje buvo užu nuotaką mokami jos tėvams pinigai, žemaičių kriena (krieno) vadinami MTtX65. Nuo krienos, duoklės ponui, iki krienos, mokesnio už nuotaką, tiesa, tolimas kelias, tačiau … galima manyti, jog Mykolo Lietuvio XVI a. pusėje minėtoji kriena – pretium pro sponsis – mokesnis užu nuotaką, nėra pramanyta MTtX70.
Dictionary of the Lithuanian Language.